Kaip iš pradžių išverstas hieroglifas

2024 Autorius: Sherilyn Boyd | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-16 09:38

Hieroglifai buvo išsamūs, elegantiški simboliai, kurie buvo plačiai naudojami Senovės Egipte. Simboliai dekoruoti šventyklos ir kapai faraonų. Tačiau, būdamas gana išpuoselėjęs, dažniausiai buvo naudojami kiti kasdieniniai gyvenimo scenarijai, pvz., Demotikai, Koptų pirmtakas, kuris buvo naudojamas Egipte iki 1000 metų. Šie kiti scenarijai buvo panašūs į skirtingus hieroglyfinius šriftus - jūsų klasikinis "Times New Roman" - "Jokerman" arba "Vivaldi".

Deja, hieroglifai pradėjo išnykti. Krikščionybė tampa vis populiaresnė, ir apie 400 A.D. hieroglifų buvo neteisėtos, kad būtų išvengta Egipto "pagoniškos" praeities tradicijos. Paskutinis hieroglifas buvo iškirtas Philae saloje 395 m. Koplytėlės šventykloje. Tada buvo parašyta ir kalbėta - dvidešimt keturių graikų simbolių ir šešių demotikų simbolių derinys - prieš arabų išplitimą reiškia, kad Egiptas buvo nukirtas iš paskutinis ryšys su jo lingvistine praeitimi.

Kas liko, buvo šventyklos ir paminklai, kuriuos apima hieroglifinis rašymas, ir nežinant, kaip pradėti jas versti. Mokslininkai ir istorikai, kurie analizavo simbolius per ateinančius keletą amžių, manė, kad tai buvo senovės paveikslėlio rašymo forma. Taigi vietoj simbolių vertimo fonetiniu būdu - tai yra garsų atstovavimas - jie išversdavo juos pažodžiui, remdamiesi savo vaizdu.

Nebuvo iki 1799 m. Liepos 19 d., Kai prancūzų kareiviai, įsikūrę El Rashido forte ar Rosetta, pagal Napoleono Bonaparte užsakymus atrado vertimo perversmą. Nugriaudami senovės sieną, jie atrado didelę granodiorito plokštelę, ant kurios užrašyta trimis skirtingais scenarijais. Tačiau, kol prancūzai turėjo daug galimybių jį išnagrinėti, akmuo buvo perduotas britams 1802 m. Pagal Kapitolijos sutartį.

Ant šio akmens, vadinamo "Rosetta Stone", trys scenarijai buvo hieroglifai, demotikai ir graikai. Netrukus po atvykimo į Britanijos muziejų, graikų kalbos vertimas atskleidė, kad užrašas yra Ptolemėjo V dekretas, išleistas 196 B.C. Memfis. Viena iš svarbiausių dekreto eilučių yra ši nuostata, kurią nustatė Ptolemėjus V: "ir dekretas turėtų būti parašytas ant kietojo akmens stelios, šventoje rašyme, dokumento rašyme ir graikų rašyme". "Šventasis raštas" buvo hieroglifai ir "dokumento rašymas" minimi demotikai, tai patvirtino, kad užrašai buvo tokie patys pranešimai tris kartus, todėl galiausiai pradedamas vertimas į hieroglyfiją!

Viena iš didžiausių problemų, su kuria susidūrėme, buvo tai, kad jie galėjo pabandyti išversti rašytinį tekstą viską, ko norėjo, bet tai nesuteikė vertėjams idėjų apie garsus, kurie buvo pateikti teksto metu. 1814 m. Tomasas Youngas atrado keletą hieroglifų, kuriuos supa kilpa, vadinama "cartouche". "Cartouche" apibūdino ką nors svarbų, kurį "Young" hipotezė gali pavadinti kažkuo reikšmingu, kaip kapitalizuoti tinkamą daiktavardį. Jei tai buvo vardas vaiko vardu, tuomet garsas būtų gana panašus į tai, kaip vardai dažniausiai pasireiškia daugybe kitų kalbų, kur mes žinome tarimą.

Tačiau "Young" vis dar dirbo pagal apgaulę, kad hieroglifai buvo paveikslėlio rašymas, kuris galiausiai paskatino jį atsisakyti savo darbo, kurį jis pavadino "pramogomis kelias laisvalaikio valandas", nors jam pavyko sėkmingai koreliuoti daugelį hieroglifų su jų fonetinėmis vertybėmis.

Praėjus keleriems metams, Jean-Francois Champollion pagaliau sugadino šį kodą 1822 m. Čempollionas ilgą laiką buvo apsidžiaugęs hieroglifais ir Egipto kultūra. Jis netgi skambėjo koptyne, nors jau seniai tapo negyvi kalba. Naudodamasis Youngo teorija ir sutelkdamas dėmesį į kartotinius, jis rado vieną, kuriame yra keturi hieroglifai, o pastarieji du buvo žinomi kaip "s" garsai. Pirmasis buvo ratas su dideliu juodu tašku centre, kuris, jo manymu, galėjo būti saule. Jis išsiplėtė į žinias apie koptų kalbą, kurią anksčiau anksčiau nebuvo laikoma lygiateisės dalimi, ir žinojo, kad ra reiškia saulę. Todėl žodis, tinkantis faraonui Ramsesei, ir ryšys tarp koptų ir hieroglifai dabar buvo visiškai aiškūs.

"Champollion" tyrimai suteikė impulsą, kad rastų ritmą hieroglifiniame vertime. Dabar jis aiškiai parodė, kad hieroglifai yra ne tik paveikslėlio rašymas, bet ir fonetinė kalba. Čempoljonas persikėlė į hieroglifo tekstą Egipto šventyklose, kurdamas pastabas apie jo vertimus. Jis atrado daugelio hieroglifų fonetinę vertę. Tai buvo geras dalykas, jis išlaikė daugybę pastabų, nes trejus metus jis patyrė insultą ir mirė nuo 41 metų amžiaus. Be šių pastabų, didelė transliacijų pažanga būtų prarasta.

Premijos faktai:

• Rosetta Stone dabar sėdi Britanijos muziejuje, kur jis buvo nuo 1801 metų.
• Paprastai tariama, kad "Rosetta Stone" yra pagamintas iš juodo bazalto dėl jo tamsios spalvos.Tai yra neteisinga - tamsi spalva iš tikrųjų yra dėl to, kad buvo pašalintas karnaubo vaško sluoksnis, kuris ant akmens buvo apsaugotas nuo aliejaus, kai žmonės tyrinėja tekstą.
• "Rosetta Stone" neįrašytas dekreto vienintelis vertimas dėl teksto skirtumų ir vis dar besikeičiančio kalbos supratimo, tačiau vertimo versiją galima rasti Britanijos muziejaus tinklalapyje.
• Apytiksliai 45 colių aukščio, 28,5 colio pločio ir 11 colių storio, Rosetta akmuo sveria daugiau nei 1700 svarų. Vis dėlto akmuo nėra baigtas. Daugelis teksto eilučių yra sutrikdytos arba visiškai nėra. Deja, likusio akmens laikas prarastas.
• Dviem brangiais akmenimis Britų muziejuje buvo tik perkeltas iš ekspozicijos. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje muziejų darbuotojai bijojo dėl akmens saugumo dėl bombardavimo Londone. Jis buvo perkeltas į stotį 50 pėdų žemiau Holborno žemės ir ten liko dvejus metus. 1972 m. Jis buvo perkeltas į Lourve Paryžiuje, kad jis būtų parodytas šalia Champollion Lettre apibūdinantis hieroglifų vertimą, jo 150^th paskelbimo metines.
• 1802 m. Gipso užrašai buvo nutildyti Edinburge, Oksforde ir Kembridže, taip pat Trinitų koledžui Dubline.